-
1 hum
1. past tense, past participle - hummed; verb1) (to make a musical sound with closed lips: He was humming a tune to himself.) niūniuoti2) (to make a similar sound: The bees were humming round the hive.) dūgzti, zvimbti, gausti, ūžti3) (to be active: Things are really humming round here.) virte virti2. noun(a humming sound: I could hear the hum of the machines; a hum of conversation.) dūzgimas, ūžimas -
2 ཧུམ་
[hum]= hūM. -
3 ཧཱུཾ་
[hUM]sanskr. hūm. - šventasis skiemuo, simbolizuojantis Dharmakają (dvasinį Budos kūną). -
4 ཧཱུཾ་སྒྲོག་པ་
[hUM sgrog pa]poet. pelėda ("šaukianti "hūm!"). -
5 ཧཱུཾ་ཀཱ་ར་
[hUM kA ra]vienas Padmasambhavos Mokytojų, aiškinęs jam Višudhos (žr. dpal yang dag) mokymus. -
6 ཧུམ་ཕགས་
[hum phags]pasiekęs tobulumą. -
7 བཀའ་བབས་རིག་འཛིན་ཆེན་པོ་བརྒྱད་
[bka' babs rig 'dzin chen po brgyad]Aštuoni didieji Vidjadharos - (aštuonių sadhanų, žr. sgrub pa sde brgyad) tradicijų saugotojai: (1) Mandžušrimitra ('jam dpal bshes gnyen); (2) Nagardžuna (klu sgrub snying po); (3) Hūmkara (hūM mdzad); (4) Vimalamitra (dri med bshes gnyen); (5) Prabhahastis ('od kyi glang po); (6) Danasanskritas (nor gyi legs sbyar); (7) Šintamgarbha (zhi ba'i snying po); (8) Guhjačandra (gsang ba'i zla ba). -
8 སྐོར་སྐད་པ་
[skor skad pa]žmogus, einantis keliu aplink Lhasą ir kartojantis mantrą om mani padme hūm. -
9 གུ་རུ་ཧཱུཾ་འབར་
[gu ru hUM 'bar](X a.) vienas iš Šimto tertonų (gter ston brgya rtsa). -
10 ཐུགས་མཆོག་རྡོ་རྗེ་ཧཱུཾ་ནག་འགྲོ་འདུལ་
[thugs mchog rdo rje hUM nag 'gro 'dul]XVIII a. tertonas, Džigmelingpos Mokytojas.Tibeto-lietuvių žodynas > ཐུགས་མཆོག་རྡོ་རྗེ་ཧཱུཾ་ནག་འགྲོ་འདུལ་
-
11 བདེ་བ་གསལ་མཛད་
[bde ba gsal mdzad]Sukhaprasanna - Vadžrahūmkaros (rdo rje hūM mdzad) mokinys, priklausantis pagrindinei Anujogos tradicijai (a nu yo ga'i brgyud rim). -
12 རྡོ་རྗེ་ཧཱུཾ་མཛད་
[rdo rje hUM mdzad]Vadžrahūmkara, Hūmkara: pagrindinei Anujogos tradicijai (a nu yo ga'i brgyud rim) priklausantis Mokytojas (praktikuodamas savo Mokytojo Gagasidhi pamokymus, jis pasiekė didžias dvasines galias, tapo Pažinimo saugotoju - vidjadhara). -
13 ནཱ་ད་
[nA da]liepsnelė virš tibetiško rašmens (pvz. hūM) skrituliuko (anusvaros), simbolizuojanti garsą, skambėjimą. -
14 མ་ཎི་
[ma Ni](sanskr.) 1) brangenybė; 2) = ma Ni yi ge drug ma - "šešiaskiemenė brangenybė" (labiausiai paplitusi Avalokitešvaros mantra: om mani padme hūm). -
15 བལ་པོ་ཨ་ཧཱུཾ་འབར་
[bal po a hUM 'bar]vienas iš Šimto tertonų (gter ston brgya rtsa). -
16 ཨོཾ་ཡིག་དྲུག་
[oM yig drug]šešiaskiemenė (Avalokitešvaros) mantra (Om mani pad me hūm). -
17 ཡི་གེ་དྲུག་པ་
[yi ge drug pa]"Šešiaskiemenė" (Avalokitešvaros mantra om.-ma-ṇi-pad-me-hūm.). -
18 གསུང་མཆོག་
[gsung mchog]radikalus patarimas; pagrindinis pamokymas; pagrindinė mantra (pvz. om.-ma-ṇi-pad-me-hūm.). -
19 ཨ་ནུ་ཡོ་གའི་བརྒྱུད་རིམ་
[a nu yo ga'i brgyud rim](pagrindinė) Anujogos (tantrų) Mokytojų eilė: Pirmapradis Buda Samantabhadra, Penkių Giminių Budos, Trijų Šeimų viešpačiai (Avalokitešvara, Vadžrapanis, Mandžušris), Indrabodhi, Uparadža, Indrabodhi Jaunesnysis, Nagaputra, Gajasūtri, Kukuradža (= Kukuripa), dga' rab rdo rje, rdo rje bzhad pa, Prabhahasti (Zahoro valdovas = shAkya 'od), shAkya 'od chung, shAkya bshes gnyen, shAkya seng ge, Dhanarakšita, Hūmkara (Vadžrahūmkara - rdo rje hūM mdzad), Sthiramati (blo gros brtan pa), bde ba gsal mdzad, Dharmabodhi (= Bodhidharma), Vasudhara, bal po nor 'dzin, bru sha ru che btsan skyes, gnubs chen sangs rgyas ye shes, gnubs chen sangs po che, yon tan rgya mtsho, ye shes rgya mtsho, rgya blo gros byang chub, tho gar nam mkha' sde, zur po che shAkya 'byung gnas, zur chung shes rab grags pa, sgro sbug pa, glang ston rdo rje 'od, brtson 'grus seng ge, bsod nams rnam rgyal, chos kyi seng ge, sangs rgyas dpal, bsod nams mgon po, sgrol chen yab sras, nam mkha' rdo rje, sha mi la dgu pa, blo gros rgyal mtshan, gzhan phan 'phrin las lhun grub, o rgyan gter bdag gling pa. -
20 croon
[kru:n]1) (to sing or hum in a low voice: She crooned a lullaby.) niūniuoti2) (to sing in a quiet, sentimental style.) sentimentaliai dainuoti•- crooner
- 1
- 2
См. также в других словарях:
hum — hum … Dictionnaire des rimes
hum — [ ɶm; hɶm ] interj. • 1611; onomat. ♦ Interjection qui exprime généralement le doute, la réticence. ⇒ hem. Hum ! ça m étonnerait ! Hum ! cela cache quelque chose ! « Hum ! qu est ce que je te disais ? » (Aragon). ⇒HEM, HUM, mot inv. A. [Gén.… … Encyclopédie Universelle
Hum — may refer to: * Hum (sound), a sound produced with closed lips, or by machinery, insects, or other periodic motion * The Hum, a phenomenon involving a persistent and invasive low frequency noise of unknown origin which occurs in some geographic… … Wikipedia
Hum — ist ein geographischer Begriff mit mehreren Bedeutungen: eine Stadt in Kroatien, siehe Hum (Kroatien); ein Ort in Slowenien, siehe Hum (Slowenien); ein Ort in Bosnien, siehe Hum (Bosnien); eine historische Landschaft im Grenzgebiet zwischen… … Deutsch Wikipedia
hum — hȗm m <N mn húmovi> DEFINICIJA 1. omanji brijeg pod travom 2. (Hum) pov. (u nekim izvorima) Hercegovina ONOMASTIKA pr. (etnici): Hȗm (100, Osijek, Koprivnica), Hùmačkić, Hùmek (120, Varaždin), Huméljak (Humeljȃk) (Velika Gorica), Húmić (60 … Hrvatski jezični portal
hum — s. n. Trimis de siveco, 10.08.2004. Sursa: Dicţionar ortografic HUM s.n. (geol.) Martor carstic sub formă de bloc izolat, rămas din masa calcarului. [cf. germ. Hum, fr., engl. hum]. Trimis de LauraGellner … Dicționar Român
Hum — Hum, n. 1. A low monotonous noise, as of bees in flight, of a swiftly revolving top, of a wheel, or the like; a drone; a buzz. [1913 Webster] The shard borne beetle with his drowsy hums. Shak. [1913 Webster] 2. Any inarticulate and buzzing sound; … The Collaborative International Dictionary of English
Hum — Hȗm m DEFINICIJA naselje u Istri, smatra se najmanjim gradom na svijetu, 23 stan.; povezuje ga s Ročem 7 km dugačka »Aleja glagoljaša« ONOMASTIKA top. (često dio imena naselja, npr. Hum na Sutli, Hum Stubički, Hum Bistrički, Hum Breznički i dr.) … Hrvatski jezični portal
hum — /hum/, v., hummed, humming, n., interj. v.i. 1. to make a low, continuous, droning sound. 2. to give forth an indistinct sound of mingled voices or noises. 3. to utter an indistinct sound in hesitation, embarrassment, dissatisfaction, etc.; hem.… … Universalium
hum — hum1 [hum] vi. hummed, humming [ME hummen, of echoic orig., as in Ger hummel, bumblebee, MDu hommeln, hum] 1. to make a low, continuous, murmuring sound like that of a bee or a motor 2. to sing with the lips closed, not producing words 3. to give … English World dictionary
Hum — (h[u^]m), v. i. [imp. & p. p. {Hummed}; p. pr. & vb. n. {Humming}.] [Of imitative origin; cf. G. hummen, D. hommelen. [root]15.] 1. To make a low, prolonged sound, like that of a bee in flight; to drone; to murmur; to buzz; as, a top hums. P.… … The Collaborative International Dictionary of English