-
1 carbonisation
-
2 carbonisation
1) Металлургия: цементация2) Электрохимия: карбонизация, науглероживание3) Газовые турбины: образование нагара, обугливание -
3 carbonisation
[ˌkɑːb(ə)naɪ'zeɪʃ(ə)n]брит.; = carbonization -
4 carbonisation
The English-Russian dictionary of the Pulp and Paper Industry > carbonisation
-
5 carbonisation
обугливание; карбонизация; процесс карбонизацииEnglish-Russian dictionary on textile and sewing industry > carbonisation
-
6 carbonisation coal
-
7 carbonisation of turf
English-Russian dictionary of geology > carbonisation of turf
-
8 carbonisation coal
Металлургия: коксующийся уголь -
9 carbonisation of turf
Геология: коксование торфа -
10 carbonisation of insulation
электр.English-Russian scientific dictionary > carbonisation of insulation
-
11 fluidized carbonisation
Англо-русский металлургический словарь > fluidized carbonisation
-
12 low-temperature carbonisation
Англо-русский металлургический словарь > low-temperature carbonisation
-
13 fluidized carbonisation
Металлургия: коксование в кипящем слоеУниверсальный англо-русский словарь > fluidized carbonisation
-
14 low-temperature carbonisation
Металлургия: полукоксованиеУниверсальный англо-русский словарь > low-temperature carbonisation
-
15 pitch carbonisation
Макаров: карбонизация пека -
16 carbonization
[ˌkɑːb(ə)naɪ'zeɪʃ(ə)n]сущ.; = carbonisation1) обугливание; карбонизация2) метал. науглероживание; цементация3) коксование -
17 green liquor carbonation
карбонизация зеленого щелока
Обработка зеленого щелока двуокисью углерода или бикарбонатом натрия с целью превращения сульфида натрия в карбонат.
[ ГОСТ 17401-80]Тематики
EN
DE
FR
Англо-русский словарь нормативно-технической терминологии > green liquor carbonation
-
18 alkali carbonation
карбонизация щелочи
Превращение свободной и связанной с органическими веществами щелочи черных щелоков в карбонат натрия при их ожигании.
[ ГОСТ 17401-80]Тематики
EN
DE
FR
Англо-русский словарь нормативно-технической терминологии > alkali carbonation
См. также в других словарях:
carbonisation — [ karbɔnizasjɔ̃ ] n. f. • 1789; de carbone ♦ Transformation (d une substance organique) en charbon (par la chaleur). Carbonisation du bois (charbon de bois), des os (noir animal). Carbonisation de la houille. ⇒ 1. coke. Carbonisation en four. ●… … Encyclopédie Universelle
carbonisation — car bon*i*sa tion n. same as {carbonization}. [PJC] … The Collaborative International Dictionary of English
Carbonisation — (v. lat.), Verkohlung; Carbonisiren, verkohlen; Carbonös, kohlenstoffig … Pierer's Universal-Lexikon
carbonisation — (Brit.) n. process of converting into carbon; process of carbonising; process of becoming carbonised; act of raising the level of carbon in metals (also carbonization) … English contemporary dictionary
Carbonisation — La carbonisation, aussi appelée Carbonification ou Houillification, est la transformation d une substance organique en charbon, sous l effet de la chaleur. La carbonisation du bois donne du charbon de bois, tandis que celle des os produit le noir … Wikipédia en Français
carbonisation — karbonizacija statusas T sritis ekologija ir aplinkotyra apibrėžtis Organinės medžiagos virtimas anglimi. atitikmenys: angl. carbonisation vok. Karbonierung, f rus. карбонизация, f … Ekologijos terminų aiškinamasis žodynas
carbonisation — karbonizacija statusas T sritis ekologija ir aplinkotyra apibrėžtis Tirpalo įsotinimas anglies dioksidu. atitikmenys: angl. carbonisation vok. Karbonierung, f rus. карбонизация, f … Ekologijos terminų aiškinamasis žodynas
carbonisation — karbonizacija statusas T sritis ekologija ir aplinkotyra apibrėžtis Uolienų kitimas joms virstant metalų karbonatais. atitikmenys: angl. carbonisation vok. Karbonierung, f rus. карбонизация, f … Ekologijos terminų aiškinamasis žodynas
CARBONISATION — s. f. T. de Chimie. Opération par laquelle on réduit un corps en charbon … Dictionnaire de l'Academie Francaise, 7eme edition (1835)
CARBONISATION — n. f. T. de Chimie Action de carboniser … Dictionnaire de l'Academie Francaise, 8eme edition (1935)
carbonisation — (kar bo ni za sion) s. f. 1° Terme de chimie. Action de carboniser, et l état qui en résulte. 2° Terme de médecine. Brûlure au dernier degré, où la partie est entièrement désorganisée et comme réduite en charbon. ÉTYMOLOGIE Carboniser … Dictionnaire de la Langue Française d'Émile Littré