Перевод: со всех языков на русский

с русского на все языки

Loti'on

  • 1 ļoti

    apst. очень, весьма
    LKLv59
    ▪ Sinonīmi
    I.
    1. apbrīnojami; aplam; ārkārtīgi; augstākā mērā; augsti; baigi; bezdievīgi; bezgala; bezgalīgi; bezmērīgi; brangi; briesmīgi; brīnum; dikti; dižen; diži; drausmīgi; ellīgi; ellišķi; ellišķīgi; gaužām; gauži; karsti; krietni; lieliski; makten; maktīgi; milzīgi; milzum; naiki; nāvīgi; neciešami; necilvēcīgi; neganti; negausīgi; negudri; neģēlīgi; neizsakāmi; neizteicami; neizturami; nejauki; nejēdzīgi; nemēr; nešpetni; neticami; nežēlīgi; nolādēti; pamatīgi; par nemēru; pārlieku; pārpārēm; pasakaini; sasodīti; sevišķi; skaudīgi; smagi; stāvu; stipri; šausmīgi; teiksmaini; traki; trakiski; trakoti; varen; visai; zvērīgi
    bija ļoti auksts
    es ļoti nožēloju
    es ļoti priecājos, ka...
    esmu ļoti priecīgs, ka varu jums palīdzēt
    jūs ļoti maldāties
    ļoti ienīst
    ļoti iespējams
    ļoti interesanti
    ļoti labi -   1) izcili; lieliski; pa pirmo; sevišķi labi; slaveni; teicami  2) lieliski; ļoti jauki; skaisti  3) izcili; lieliski; teicami  4) lieliski
    ļoti nepieciešama palīdzība
    ļoti pateicos
    ļoti slikti
    ļoti žēl
    man tas ir ļoti vajadzīgs
    2. ievērojami
    es ļoti gribētu atnākt
    ļoti aizkustināts
    3. sevišķi; visai
    4. apbrīnojami; ārkārtīgi; brīnišķīgi
    5. dikti; gauži; visai
    II. apst.v.
    1. lielā mērā
    2. ārkārtīgi; līdz nāvei
    3. briesmīgi; šausmīgi; traki
    T09

    Latviešu-krievu vārdnīcu > ļoti

  • 2 loti

    adj ( fém - lotie)
    bien loti — щедро наделённый чем-либо
    paysan mal loti — безземельный крестьянин
    ••
    le voilà bien loti! разг. — 1) ему повезло 2) ирон. в хорошее же он попал положение!

    БФРС > loti

  • 3 loti

    adj m; adj f - lotie

    Dictionnaire français-russe des idiomes > loti

  • 4 loti

    -e наделённый;

    être bien (mal) \loti — ще́дро наделённый (обездо́ленный, обделённый);

    ● te voilà bien \loti avec ta jambe cassée! — на́до же бы́ло тебе́ слома́ть но́гу!

    Dictionnaire français-russe de type actif > loti

  • 5 loti

    сущ.
    мн. maloti эк. лоти (мн. малоти) (национальная валюта Лесото; 1 лоти = 100 лисенте; международный стандартный код — LSL; курс лоти привязан к южноафриканскому ранду, который также используется в качестве платежного средства на территории Лесото)
    Syn:
    See:

    Англо-русский экономический словарь > loti

  • 6 loti

    сущ.
    мн. maloti эк. лоти (мн. малоти) (национальная валюта Лесото; 1 лоти = 100 лисенте; международный стандартный код - LSL)
    Syn:
    See:

    The new English-Russian dictionary of financial markets > loti

  • 7 loti

    kalbėti 1. žodžiais reikšti savo mintis
    byloti (tarm.)
    dudenti
    dudėti
    klegėti (juok., prk.)
    niūkti
    sakyti (tarm. Na, tamsta atleisk šito sakyti negaliu. A)
    šnekėti (tarm. Petras bevalgydamas išraudonavo, apšilo ir, drąsos įgijęs, ėmė šnekėti — Nusipirkau miško, reik keliu naudoties. Gv)
    žosti
    2. dalyvauti pokalbyje
    dudnoti, dunduliuoti, dūduloti, kalbasyti (tarm.), šnekaliuoti, šnekenti (šnek.), šnekučiuoti (šnek.)
    3. apsakyti kokį įvyki, atsitikimą
    apsakinėti (šnek.)
    apsakoti (tarm.)
    belsti
    gražbyliauti
    pasakoti (tarm. Tik užgink Kazimierui pasakoti apie tą sugavimą. Sd)
    poringauti (stp.)
    porinti (tarm. Šito dar nieks niekada nėra girdėjęs. Ir apie kokį čia dabar svirnelį porinti ėmė? Žt)
    posmelėti
    posmuoti
    postringauti
    rentauti
    retuoti
    ręsti
    sakalioti
    sakoti
    sekti Brėkštant sodiname jį valgomajame ant kanapos arba alėjoje ant suolo ir, patys atsisėdę greta, prašome sekti pasakas. Sd)
    senauti (tarm.)
    skelbauti
    stėnauti (tarm.)
    teikti
    vingrauti (tarm.)
    švėnoti (tarm.)
    švėpulti (tarm.)
    4. kalbėti niekus
    amalioti (tarm.)
    ausčioti
    aušuoti
    babaliuoti
    balabasyti
    balazyti
    balbatuoti
    barbasuoti
    barškaliuoti (tarm.)
    baškėti (tarm.)
    blabėti (tarm.)
    blerbesuoti (tarm.)
    blerbti
    blerbėti (tarm.)
    bliaunyti
    bliurbti
    bliurbėti
    braizgoti
    dardėti
    dodoti
    drioksti
    dykąją aušinti (tarm.)
    gargėti
    glergėti
    gvėrauti (tarm.)
    katėti
    kiauroti (tarm.)
    kleketuoti
    klekėti
    kliaugėti
    lalėti (niek.)
    larlėti
    lazgėti
    liežuviu malti (šnek.)
    liežuvį plakti (tarm.)
    liurškėti
    losnoti
    loti
    meluoti (šnek. Tiktai vadui reikėjo truputį pameluoti apie švilpimą girioje. AI)
    ošti Tič, — tarė jis, — pulkai susirinkę, liaukitės ošti Ir tikrai klausykit, ką mes jums pasakysim. M)
    plempti
    pleperuoti
    plepetuoti
    plepėti (tarm. inoma, galėčiau labai daug ir ilgai plepėti pagal iš anksto susikurtos legendos versiją, bet pasakysiu tiesiai esu apolitiškas toks, kaip didžioji dauguma, niekur nesikišu. Ml)
    plerškėti (šnek.)
    pleškėti (šnek.)
    pliaugoti
    pliaukšti (šnek.)
    pliaunyti (tarm. Užėjo šelmiškas noras pakirkinti ją, ėmiau ant juoko pliaunyti jai pataikūniškus komplimentus. Slk)
    pliaupti (tarm.)
    pliauzaroti (šnek.)
    pliauzyti (tarm.)
    pliopti (tarm.)
    pliurkšti (slp.)
    pliurpti (slp. Tegu sau šneka. Toks jo darbas pliurpti visokius niekus. Kva)
    putarnoti (slp.)
    railinti (slp.)
    raipetoti (slp.)
    rairuoti (slp.)
    rėzgauti (slp.)
    skalatyti
    skrabaliuoti
    suopti
    talaluoti
    talatuoti
    talažyti
    taraliuoti
    taranduoti
    tarkšti (mžb.)
    tarškaliuoti
    tarškėti Milda ima tarškėti apie kaimynę, visą dieną vaikiusią svetimas vištas iš savo daržo, ir Meda staiga pajunta, kad kažkas ne taip. Kva)
    taukšti
    tauzyti (tarm. Bet kam čia ilgai tauzyti ir skaityti imkit, vaikiukai, ir tempkit. PJ)
    tauškėti (tarm. Vasariui ranką ir su perdėtu mandagumu bei lipšnumu ėmė tauškėti — Prašom, prašom, kunigėli, aš parodysiu. Aš)
    tevernoti
    trailiuoti
    tramaliuoti (tarm.)
    tratenti
    tratėti (tarm.)
    traškėti
    treškėti
    tvoksti
    tvoroti
    ulbėti
    vambryti
    vamparioti (stp.)
    vampasyti (šnek.)
    vamploti (šnek.)
    vampyti (ret.)
    vapalioti (tarm.)
    varzmukauti (šnek.)
    varėzgoti (šnek.)
    vaurioti
    veblenti
    veblėti (pgrb.)
    vebrėti (menk., tarm.)
    vepezoti (šnek.)
    vepėti (šnek.)
    vėburti
    vėzguroti (šnek.)
    zambatyti (šnek.)
    zambyti
    zaunyti
    zvėgoti (tarm., šnek.)
    čerekuoti
    čeventi
    čežėti
    čiaukšti
    čiauškuoti
    čiauškėti
    čiulbėti
    štorauti
    švampti (šnek.)
    švankšti
    švarkšti
    švarnoti
    švokšti
    švoti
    švotroti
    žabalduoti (šnek.)
    žiopčioti (menk.)
    žiovaliuoti (menk.)
    5. kalbėti vos girdimai
    kiukėti (šnek.)
    kugždenti (tarm.)
    kugždėti
    kuštenti (plg.)
    kuštėti
    kuždenti (tarm.)
    kuždėti 0 būtybė jau lenkiasi prie jo ausies, ir jis mato, kad tai tarsi būtų Variokas, bet ne Variokas, tik kažkas be galo šlykštus, ir ima kuždėti — Komedijos, komedijos, komedijos... Aš)
    lementi (plg.)
    vapenti
    vapnoti
    vapčioti
    vebždėti
    čiučenti
    šapenti
    šapėti (šnek.)
    šapšėti
    šepšėti
    šiušenti
    šiušėti
    šnabždenti (tarm.)
    šnabždėti
    šnibždenti (tarm.)
    šnibždėti
    švabenti
    švabėti
    švabždėti
    švagždenti
    švagždėti
    6. neaiškiai, nesuprantamai ar nemokant gerai kalbos
    armazuoti, armėti, brazgėti, burbėti (tarm.), burzduliuoti, burzdėti, erzėti, grebezoti (prk.), grevezoti, marmėti, murmenti, murmėti, niurgzti, regzti, verveliuoti, verventi (šnek.), vervėti (slp., tarm.), čeveruoti, šabaldžiuoti, šleketuoti, žabaruoti, žebelioti (prk.), žebelkuoti, ževernoti
    7. kalbant apie maža vaiką
    tėploti, vograuti (slp.), vėgroti (menk., tarm.)
    8. kalbėti pro nosį, neaiškiai, storu balsu
    gaugnoti, knakėti, kniaukėti (plg.), maumenti (tarm.), maumoti, niauroti, niauzgėti, sniaukroti, vaurinti
    9. kalbėti nesamones, be sąryšio
    kejoti
    klaikuoti
    klejoti (malon., vaik.)
    kliedėti
    paistyti (tarm.)
    samalioti
    sapalioti
    svaitėti (tarm.)
    svaičioti Jos lūpas iškreipia pašaipa, vos Juozapas ima svaičioti apie pirkią ant kalvelės su langais į tą pusę, kur pamiškėj senasis jų kaimas, o iš virtuvės būtų matyti, kaip saulė leidžiasi už Pagie galo ežero. Kva)
    varmalėti (tarm., šnek.)
    10. tiesiai, drąsiai į akis sakyti
    drožti (tarm., vaik.), poškinti (malon.), rėžti, žerti (prk.)

    Lietuvių kalbos sinonimų žodynas > loti

  • 8 loti

    prašyti kreiptis į ką nors su pageidavimu
    ambryti (menk., prk.)
    geinyti (tarm.)
    giežti (tarm.)
    glaboti (tarm.)
    gvoti (tarm.)
    kaulyti (šnek.)
    keliais eiti (šnek.)
    klebinti (šnek.)
    klunkti (tarm.)
    kluokti (tarm.)
    klūkti (tarm.)
    lilenti (tarm.)
    loti (menk., prk.)
    lūgoti (tarm.)
    maldauti Ji ėjo viena, gana išdidžiai laikydama galvą ir nebandydama, kaip daugelis, maldauti geresnio likimo. Atim)
    melsti Urėdas šaukti — prisivengia, priešais kibti, — bijo, melsti — gėda. Ln)
    prašinėti (džn., menk. — Pasijuoksite judu, kai teks jum aname pasauly, įsikandus silkes dantyse, prašinėti Kušlių, kad jas nuo jūsų atgal priimtų! — pagrasė jam Monikė. Šp)
    rankas bučiuoti (šnek.)
    svygnoti (tarm.)
    verventi (tarm.)
    vervėti (tarm.)
    zaunyti (menk.)
    zimbti (tarm.)
    zurnyti (menk.)
    zyzti (menk. Nezyzk, vis tiek nieko nepirksiu. Sž2011)
    į kojas pulti (šnek.)

    Lietuvių kalbos sinonimų žodynas > loti

  • 9 loti

    1. лота

     

    лота
    малоти (множ. ч.)
    Стандартная денежная единица Лесото, равная 100 лисентэ.
    [ http://www.vocable.ru/dictionary/533/symbol/97]

    Тематики

    Синонимы

    • малоти (множ. ч.)

    EN

    Англо-русский словарь нормативно-технической терминологии > loti

  • 10 loti

    сущ.;
    мн. maloti лоти (национальная валюта Лесото;
    равен 100 лисентэ)

    Большой англо-русский и русско-английский словарь > loti

  • 11 loti

    Универсальный англо-русский словарь > loti

  • 12 loti

    лоти

    Англо-русский большой универсальный переводческий словарь > loti

  • 13 lotí

    m, ден. ед.

    El diccionario Español-ruso económico > lotí

  • 14 ļoti

    общ. весьма, очень

    Latviešu-krievu vārdnīca > ļoti

  • 15 Loti

    Лотй

    Slovensko-ruski slovar > Loti

  • 16 loti

    сущ.
    экон. лоти

    Испанско-русский универсальный словарь > loti

  • 17 loti

    прил.

    Французско-русский универсальный словарь > loti

  • 18 lotið

    [lɔ:tʰɪð̬]
    pp от lúta

    Íslensk-Russian dictionary > lotið

  • 19 loti

    (0) лоти
    * * *

    Новый англо-русский словарь > loti

  • 20 LOTI

    (PI. MALOTI; ML) (лота; множ. ч. малоти) Стандартная денежная единица Лесото, равная 100 лисентэ.

    Финансы: англо-русский толковый словарь > LOTI

Страницы

См. также в других словарях:

  • loti — loti …   Dictionnaire des rimes

  • loti — loti, ie [ lɔti ] adj. • 1666; de lotir ♦ Être bien loti, mal loti : être favorisé, défavorisé par le sort. Iron. « La voilà bien lotie ! » (Molière). ● loti Participe passé de lotir. ● loti nom masculin Unité monétaire principale du Lesotho.… …   Encyclopédie Universelle

  • Loti — Código ISO LSL Ámbito  Lesoto …   Wikipedia Español

  • LOTI (P.) — LOTI JULIEN VIAUD dit PIERRE (1850 1923) Marin et romancier, telle fut la destinée de Julien Viaud, dit Pierre Loti, entre son pays natal de Saintonge et l’île d’Oléron où il fut enterré. À l’en croire, enfant il imagina déjà toute son existence… …   Encyclopédie Universelle

  • Loti — may refer to:*Pierre Loti, the pseudonym of Louis Marie Julien Viaud, a French writer *Lesotho loti, the official currency of Lesotho *LOTI, Internet slang for laughing on the inside …   Wikipedia

  • Loti — steht für: Lesothischer Loti, die Währung Lesothos ein Ort im osttimoresischen Distrikt Manufahi, siehe Dai Sua Loti ist der Familienname folgender Personen: Pierre Loti (1850–1923), französischer Schriftsteller …   Deutsch Wikipedia

  • loti — loti, ie (lo ti, tie) part. passé de lotir. 1°   Partagé par lots. Dans le Testament d Ésope, de la Fontaine, un héritage est loti entre trois soeurs. 2°   Qui a gagné un lot. •   Si l on envoie ce lot là chez M. le rapporteur, sa femme ne sera… …   Dictionnaire de la Langue Française d'Émile Littré

  • loti — loti, e adj. Être bien ou mal loti, favorisé ou défavorisé par le sort : Avec une gonzesse comme ça, le voilà bien loti ! …   Dictionnaire du Français argotique et populaire

  • Loti — (izg. lotȋ), Pierre (1850 1923) DEFINICIJA francuski pomorski časnik, romanopisac i putopisac, pisao i o ljepotama jadranske obale …   Hrvatski jezični portal

  • Loti — Loti, Pierre, eigentlich Julien Viaud (spr. wi ō), franz. Roman und Reiseschriftsteller, geb. 14. Jan. 1850 in Rochefort, einer Hugenottenfamilie entstammend, wurde mit 17 Jahren Marineaspirant, bereiste als Seeoffizier fast alle Meere und nahm… …   Meyers Großes Konversations-Lexikon

  • Loti — Loti, Pierre, Pseudonym von Julien Viaud (s.d.) …   Kleines Konversations-Lexikon

Поделиться ссылкой на выделенное

Прямая ссылка:
… Нажмите правой клавишей мыши и выберите «Копировать ссылку»